Jerzy Zdrada Sąvoka „slapta Lenkijos valstybė“, šiandien skambanti kiek archajiškai, yra kuo glaudžiausiai susijusi su Sausio sukilimu. Visi ankstesni sukilimai turėjo legalias valdžios struktūras išvaduotoje teritorijoje. 1863–1864 metais laisvos lenkų žemės buvo tiek, kiek buvo užėmusi sukilėlių stovykla. Todėl Nacionalinė vyriausybė privalėjo veikti pogrindyje, o jos nariai buvo anonimiški. Slapta Lenkijos vyriausybė gimė 1860 m.Czytaj dalej „Slapta Lenkijos valstybė 1862–1864”
Author Archives: Admin
Tajemne państwo polskie 1862–1864
Jerzy Zdrada Odbywające się w 1863 roku w Królestwie Polskim i na Litwie powstanie było ostatnią realną Pojęcie „tajemne państwo polskie”, brzmiące dziś nieco archaicznie, jest najściślej związane z powstaniem styczniowym. Wszystkie poprzednie powstania miały jawne struktury władzy na wyzwolonym terytorium. W latach 1863–1864 wolnej ziemi polskiej było tyle, ile w powstańczym obozie. Dlatego RządCzytaj dalej „Tajemne państwo polskie 1862–1864”
Lietuva 1863 m. sukilimo išvakarėse: patriotinės manifestacijos
Ieva Šenavičienė 1863 m. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje vykęs sukilimas buvo paskutinis realus bandymas atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Abiejų Tautų Respubliką (ATR), arba, kaip ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Bandymas buvo nesėkmingas ir pareikalavo tūkstančių aukų. Tačiau 1863 m. sukilimo išvakarėse nei Lenkijos Karalystė, nei Lietuva (čia kalbėsime apie po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimoCzytaj dalej „Lietuva 1863 m. sukilimo išvakarėse: patriotinės manifestacijos”
Litwa w przededniu powstania 1863 roku: manifestacje patriotyczne
Ieva Šenavičienė Odbywające się w 1863 roku w Królestwie Polskim i na Litwie powstanie było ostatnią realną próbą odbudowy zlikwidowanej w końcu XVIII wieku Rzeczpospolitej Obojga Narodów. Próba nie udała się i pociągnęła za sobą śmierć tysięcy osób. W przededniu insurekcji 1863 roku jednak ani Królestwo Polskie, ani Litwa (będzie tu mowa o ziemiach WielkiegoCzytaj dalej „Litwa w przededniu powstania 1863 roku: manifestacje patriotyczne”
Ar Wielopolskis turėjo šansų?
Andrzejus Szwarcas Antraštinį klausimą galima suformuluoti ir kitaip: ar Sausio sukilimo metu arba apskritai XIX amžiuje būta šansų lenkams ir rusams rasti bendrą kalbą, bent iš dalies patenkinti tautines aspiracijas? Nėra abejonių, kad tuometė Rusija nebūtų sutikusi su senosios Lenkijos atgimimu 1772 metų ribose. Juk šiandienės Lietuvos, Baltarusijos, didžiosios Ukrainos dalies teritorijų praradimas būtų atėmęsCzytaj dalej „Ar Wielopolskis turėjo šansų?”
Czy Wielopolski miał szansę?
Andrzej Szwarc Tytułowe pytanie można sformułować inaczej: czy w dobie powstania styczniowego lub w ogóle w XIX wieku istniały szanse na polsko-rosyjskie porozumienie, częściowe choćby zaspokojenie narodowych aspiracji? Nie ulega wątpliwości, że ówczesna Rosja nie zgodziłaby się na odrodzenie dawnej Polski w granicach z 1772 roku. Utrata terenów dzisiejszej Litwy, Białorusi i większości Ukrainy pozbawiłabyCzytaj dalej „Czy Wielopolski miał szansę?”
Sutuoktinių ginčai: lenkų ir lietuvių integracija bendrojoje Žečpospolitoje
Zbigniew Hundert Liublino unija sukūrė iki tol susijusių, bet atskirų politinių vienetų – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – bendriją, nors abi šalys turėjo tam tikrų pretenzijų dėl sudarytos sutarties formos. Visų pirma nuo pat pradžių lietuviai kėlė rimtus nuogąstavimus, jausdami, kad bendrojoje Žečpospolitoje jų tėvynei atiteko prastesnė vieta, todėl jai gresia savo tapatybės praradimas. TaigiCzytaj dalej „Sutuoktinių ginčai: lenkų ir lietuvių integracija bendrojoje Žečpospolitoje”
Ne tik su Lietuva, arba apie lenkų unijas viduramžiais
Rafał Jaworski Keturis amžius trukusi lenkų-lietuvių unija, neabejotinas mūsų kontinento istorijos fenomenas, yra didžiausias unijos projektas, kurio dalyvė buvo Lenkija. Ši patirtis lėmė tolimesnių Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykių plėtrą. XIII amžiaus pabaigoje feodališkai susiskaldžiusi Lenkija skendo pilietinio karo chaose, Piastų dinastijos kartos atkakliai kovojo tarpusavyje dėl žemių ir hegemonijos. Anuomet pagrindiniais varžovais šiojeCzytaj dalej „Ne tik su Lietuva, arba apie lenkų unijas viduramžiais”
Lenkų ir lietuvių unija iki viduramžių pabaigos
Jarosław Nikodem Tiesą sakant, lenkų ir lietuvių unijos sudarymą lėmė palankus aplinkybių susiklostymas. Ši sąjunga pasirodė esanti tokia stabili ir veiksminga, kad, nepaisant tam tikrų evoliucijos pokyčių, išliko kelis šimtmečius. Prisiminkime šių įvykių priešistorę. Po Liudviko Angevino mirties Lenkijos karaliumi (ne karaliene) tapo valdovo duktė, jaunutė Jadvyga Angevinaitė. Bendra lenkų ir vengrų monarchija iširo, oCzytaj dalej „Lenkų ir lietuvių unija iki viduramžių pabaigos”
Žečpospolita – galinga Europos valstybė
Dariusz Milewski Nors XIV amžiaus antrojoje pusėje Lenkija ir Lietuva buvo gana stiprios valstybės, vis dėlto jos neprilygo turtingesnėms Vengrijai ar Kryžiuočių ordinui. Tik 1385 metais Krėvos sutartimi inicijuotas bendradarbiavimas padėjo joms užimti vedančiąją poziciją Vidurio ir Rytų Europoje. Jau 1387 metais iš vengrų atgavome Raudonąją Rusią ir užvaldėme Moldaviją, pasiekdami Juodąją jūrą. Po ketvirčioCzytaj dalej „Žečpospolita – galinga Europos valstybė”
